persenti

pérsenti intr. 1. DŽ labai susenti, pasidaryti labai senam: Ta motina jau pársenusi Plng. Nesmarkiai pársenusi esu Nmk. Žmogus da nepársenęs – galėjo da gyvent Jon. Ką ten jau pársenę žmonys bejuokuos Als. Pársenęs čystai tas senis: paspyrei – pūzrai tik padulkės Trk. Ką jau iš jo norėt – į antrą pusę pársenęs Erž. Nepérsenę da, šimto neturi Ad. O už šitų durų sėdėjo mažytė moterėlė, senusi ir persenusi, sulinkusi kone pusiau J.Balt. Jis da nepérsenęs, o atmintis labai bloga Snt. Regi, jog jau parsenau I. Jis jau del tų savo burtų nebegalėjęs numirti, susenęs, parsenęs, kokią ketvirtą kartą savo giminės pragyvenęs Sln. Aš, tave per labai mylėdamas, antrą kartą nebevedžiau, nors aš dar ir dabar nepersenęs Vaižg. Jei pigus [arklys] – tad bus persenęs Žem. Pérsenusi višta nedėklė NdŽ. | refl.: Žmogus pársenstas ir visas brostvas paliekta užpakalė[je] Als. ║ peraugti (apie augalus): To medžio nebus rudas vidurys – jeigu tik pérsenęs Pc. Persenusių žolių šienas būna stambus, kietas ir mažai maistingas rš. 2. pasidaryti palaikiam, sudėvėtam: Tos kelnės jau sulopytos, pársenusios Erž. Namai bus leidžiami remontuoti tik toki, kurie dar nėra persenę rš. 3. pasidaryti visiškai nebeaktualiam, atgyventi: Pérsenę prietarai NdŽ. Čia mechaniškai buvo kalamas persenęs eiliuotas vadovėlis rš. Ūkio mokyklos šiandien kana ar nepersenusios yra rš. 4. per ilgą laiką įsisenėti: Būtų jau likusi neatlyginta persenusi skola V.Kudir. 5. pasidaryti labai nebešviežiam: Pienas pérsenęs nesveika valgyt PnmA. Užsivalgė dešros, o ta dešra tokia pérsenusi Snt. \ senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti; užsenti